Reklamos planavimo specialistai teigia, jog praėjusį penktadienį Pirmojo Baltijos kanalo (PBK) eteryje parodytos propagandinės laidos apie tragiškus sausio 13-osios įvykius nesitikėjo niekas. Pasak jų, toks akibrokštas neliks nepastebėtas – kanalą gali palikti dalis reklamos užsakovų. Verslininkai atidžiai vertina, kokiame kontekste rodomos jų reklamos, todėl tokie nemalonūs siurprizai gali ilgam laikui sugriauti žiniasklaidos priemonės reputaciją.
Reklamos specialistai pripažįsta, kad perkant eterio laiką dažniausiai žiūrima į auditorijos kiekį, tuo tarpu laidų turinys įvertinamas kur kas rečiau. Reklamdaviai dažniau linkę vengti kriminalinio ir smurtinio pobūdžio laidų. Vieno didžiausių reklamos užsakovų Lietuvoje „Tele2“ atstovai 15min.lt nurodė, kad į sausio 13–osios aukas įžeidžiančią PBK laidą turėtų reaguoti valstybės institucijos, tuo tarpu reklamos atšaukimas dėl nepatikusio turinio gali reikšti cenzūrą.
Gali rinktis
Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) valdybos pirmininkas Gintaras Šeputis 15min.lt teigė, kad yra reklamdavių, kurie labai stebi, kokiame kontekste atsiduria jų reklama. Yra ir tokių, kurie tiesiog perka laiką, žiūrimumą, vartotoją ir kitų faktorių nesvarsto.
„Reklamos užsakovas turi visas galimybes pasirinkti, prieš kokias laidas ir kokiuose kanaluose jo reklama neturi būti rodoma. Tiek žiniasklaidos planavimo agentūros, tiek televizijų kanalai į jų keliamas sąlygas atsižvelgia“, – sakė jis.
Nors reklamos užsakovai nurodo savo vaizdinių siužetų transliavimo sąlygas, tačiau konkrečių laidų turinys jiems nėra žinomas. „Tokios laidos, kaip buvo parodyta penktadienį, niekas nesitikėjo, todėl reakcija galima tik post factum. Apie laidų turinį reklamos užsakovų niekas neinformuoja“, – paaiškino G.Šeputis.
Pasak jo, reklamos užsakovams nėra jokio skirtumo, ar kanalas yra retransliuojamas iš Rusijos, ar vietinis. Pagrindinis kriterijus yra jo žiūrimumas. „Reklamos tikslas yra pasiekti kuo daugiau žmonių su minimaliomis išlaidomis“, – nurodė pašnekovas.
Visuomenės problema
G.Šepučio manymu, reklamos užsakovams žaidimo sąlygas diktuoja žmonės, todėl tik nuo jų priklauso, ar konkrečiame kanale bus perkama reklama. „Aš manau, kad tai yra visuomenės savireguliacijos problema. Būna, kad ateina draugas ir sako: „Keturis kartus buvau šitoje kavinėje ir visada man valgyti davė neskaniai“. Kyla klausimas, ko ten eiti? Jei neisi tu, neis kiti, kavinė užsidarys ir vietoje jos atsiras kita. Tas pat taikoma televizijos kanalams ar rodomoms laidoms“, – nurodė asociacijos vadovas.
Paklaustas, ar reklamos užsakovai Lietuvoje turi iš ko rinktis, pašnekovas atsakė, kad smurtinių laidų problema egzistuoja: „Blogiausia yra tai, kad visos labiau žiūrimos laidos turi negerą prieskonį. Ne tik Rusijos, bet ir Lietuvos kanaluose rodomos laidos, tokios kaip „Farai“ ar panašios. Jos yra atitinkamo lygio. Yra žmonių grupė, kuriems tai įdomu. Gaila, kad ta grupė pakankamai didelė.“
Pasak reklamos specialisto, reklamdaviai gali daryti įtaką, bet jie tikrai nekenks sau. Daug svarbiau, kad žmonės suprastų, jog viskas priklauso nuo jų pasirinkimų. „Klientas dažniausiai savo reklamai neužsako vieno kanalo. Jis užsako reklaminę kampaniją, kurios metu gali rinktis, kokiais kanalais ji bus rodoma. Čia pradeda veikti grynai matematiniai dalykai“, – sakė G.Šeputis.
Plačiau: 15min.lt
